užkaklis

2 ×ùžkaklis (< užkakalis) sm. (1), užkaklỹs (3^b) 1. K.Būg(Kv), Skr, Grk vieta tarp sienos ir krosnies (kakalio), užkrosnis: Pridėk ùžkaklį pečiaus medžių, kad džiūtum J. Par ùžkaklį išlindau, kur medžius riejo J. Užkakly yra dar sausų malkų Btg. Kiaurynuotą pečių išmovė laukan ir dirbo koklinį su užkakliu Trš. Užkišamas užkaklỹs pavalkams, šakaliams išdžiūti Šts. Ùžkaklis medeliais buvo užmetamas Šts. Jūsų ùžkaklis labai didelis Up. O jis, parėjęs girts iš karčemos, šokins pačią par ùžkaklį biedną vargdienę JV783. 2. duonkepės skliautas: Pataisykite ùžkaklį: pribirs molio ant duonos, ir valgyk, kad geras Srv. 3. D.Pošk suolo aukščio krosnies mūrelis.